trinksėti

trinksė́ti, trinksi (trìnksia Svn), -ė́jo Rtr, Š, RŽ, DŽ; FrnW, KŽ, trìnksėti, -i, -ėjo Gs 1. intr. Šl, Lg, Ldk išduoti trankų garsą, bildėti, trinkčioti: Aždaryk langą gerai, kad netrinksė́t [vėjui pučiant] Svn. Aš buvau ant lubų, tai langas teip trinksia Pl. Leidžiu garą, ratas sukas, kūjai trìnksi: tin tin tin (d.) PnmŽ. Traukinys, iš lėto trinksėdamas, sustojo A.Vien. Iš pirkių stogų rūkdavo dūmai, kiemuose girgždėdavo svirtys, trinksėdavo durys, bėgiodavo šūkaudamos mergiotės V.Myk-Put. Visą žiemą dūzgė jos ratelis, visą pavasarį trinksėjo staklės V.Bub. Trìnksi kalnas, lyg raiteliai joja NdŽ. ║ Ps kelti bildesį, trinkesį: Ji po svirną trinksė́jo J. Trìnksi inšėlęs, ai ai! DrskŽ. Netrinksė́k (nedaužyk durų) tu šitep, neseka apsiklausyt! Pv. Aš tau sakiau, kad netrinksė́tum! Ut. Netrinksė́k teip smagiai, ba vaikai miega Dbk. Netrinksė́kit, vaikai, duokit man bent kiek numiegot Ds. Šoko, trinksė́jo visą vakarą Ds. Nešokinėk: kaip trìnksi, aš negaliu skaityt Rm. Palauk, Jonai, nebrazdėkai, užgirs močia, netrinksė́kai (d.) Antz. O kas ten dundėjo, po ąžuolu trinksėjo? LLDI381(Kri). Išgirdo kažin ką betrinksiant ir pamatė, kad būrys vilkų atsiveja meška LMD(Šlv). Kai tik ateidavo vakaras, tuoj pradėdavo kažin kas an viršaus lubų trinksėt BsPII216. Tarnaitė staiga susičiaupė ir, priėjusi prie lovos, ėmė ant stalo sustatytais indais balsiai trinksėti Pt. Nors ties ausim jam dabar trinksėk, neprikelsi! A.Vien. Uršulė trinksėjo iš piktumo durimis K. Bor. ║ poškėti, tratėti: Armatos kaip perkūnas trìnksa Krkl. Dažniau trinksėjo granatos Šlč. Netoli dvaro kumetynų dar trinksėjo sviediniai A.Vencl. Pasiutusiai ėmė trinksėti pabūklai rš. ║ griausti: Dieve mano, kaip trinksė́davo seniau Pl. Trìnksi perkūnas nuo pat ryto Klvr. | impers.: Aplink suūžė, ėmė trinksėti ir sutemo rš. ║ gausti nuo bildesio, trinkesio: Ausyse trinksėjo jo paties žingsniai rš. Kai mañ vežė par laukelį, laukelis trinksė́jo (d.) Brž. Kai aš jojau per ūlyčią, ūlyčia trinksėjo LLDII159(Slč). 2. intr. su trenksmu važiuoti: Nedidukas užmiestinis autobusas trinksėjo, girgždėjo gruoblėtu priemiesčio grindiniu J.Dov. Mieste ratai bruku ir per naktį trìnksi – gerai išsimiegot neduoda Snt. Žmonės pradėjo namo skirstytis ir pro kapines ratais trinksėti A.Vien. Brička ėmė trinksėti per šaknis neseniai nukirstų medžių V.Piet. Ramu ir gera pasidaro trinksėti traukiniu kietam vagone rš. Į abi puses trinksėjo tramvajai, o žmonės šokinėjo į juos dar nesustojus J. Ap. 3. tr. žr. trinkčioti 2: Kad žemę su koja trìnksi, tad parplys, kurmis parstoja parpti, kurkti J. Jankauskutis trinksėjo kubilą, o jaunimas trypė suktinius ir klumpakojus V.Myk-Put. 4. intr. su trenksmu daužytis, dažnai atsitrenkti į ką, atsimušinėti: Vagoriai trinksė́jo į kits kitą Grž. Magdė pakišo rankas po Kazimiero galva, padėjo ją sau ant kelių, kad netrinksėtų į [vežimo] lentą V.Bub. 5. intr. plakti (apie širdį): Širdis krūtinėje trinksi J. Paukš. Visi sustojo trinksinčiomis širdimis rš. \ trinksėti; atitrinksėti; įtrinksėti; ištrinksėti; nutrinksėti; patrinksėti; partrinksėti; pratrinksėti; sutrinksėti